Užsisakykite naujienas:

GEOMETRINIŲ FORMŲ SIMBOLIKA

Taškas.      
Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas. Apskritimo ar sferos centre yra begalo mažas elementas taškas. Taškas simbolizuoja laiko iliuzijos ir kosminės erdvės vienybę, jis susijęs su pagrindine sąmonės šviesa. Įvairių tautų legendose kalbama, kad Kosmosas kilo ir vystėsi iš taško.
Pats gyvenimas persipynęs su geometrinėmis formomis: nuo aminorūgsčių molekulių ir DNR spiralių iki sferinių ląstelių formų. Dar daugiau, įvairūs organizmo elementai, priklausomai nuo vykdomos funkcijos, gali įgauti tetraedro, žvaigždės ir t.t. formą.
Taškas yra pirminis principas visų figūrų.  Jantroje taško geometrija yra simbolis bindu: bindu yra Aukščiausiojo principo simbolis, taip kaip geometrinis taškas yra baziniu principu visų figūrų. Pačios tolimiausios Visatos sritys ir pačios giliausios atomo brandolio sritys yra žymimos tašku.
Egiptiečiai Dievą vadino Visatos Akimi. Taškas apskritimo viduje įkūnijo Dievybę, apsuptą amžinybe, o apskritimas simbolizavo visagalį ir amžiną Dievą.
Taškai, išsidėstę vienas po kito, sudaro tiesę. Mitologijoje, religijoje ir poetinėje simbolikoje tiesė labiausiai naudojama iš visų geometrinių linijų. Dažnai ji konkretizuojama kaip strėlė, tarnaujanti ginklu kariui, kuris eina žinių gavimo keliu.

Linija.
Vertikali linija – šviesos spindulys, ugnies, aktyvumo, energijos, kūrybos, intelektualumo, vyriškumo (falo) simbolis, herbuose žymima raudona spalva. Horizontali linija – nuo seno yra horizonto, žemės paviršiaus, vandens bei ramybės, melancholijos, pasyvumo ženklas, herbuose – mėlynos, žydros spalvos. Banguota linija sudaro ritmo, žaismingumo, laužyta – dramatiškumo, tragedijos, įstriža – dinamiškumo, nepastovumo įspūdį.

Trikampis.
Trikampis įvairiuose kontekstuose simbolizuoja žemės jėgą, santuoką, apsirūpinimą, liepsną, Dievą, kalną, piramidę, trejybę, skaičių 3, fizinį stabilumą, ciklą gimimas – gyvenimas – mirtis, gyvenimas – mirtis – naujas gyvenimas (atgimimas), kūnas – protas – dvasia, tėvas – motina – vaikas, tris kosmines zonas (dangus – žemė – žemutinis pasaulis). Du trikampiai pagal senovės egiptiečius siejasi su Goru, šiaure ir Setu, pietumis. Trys sujungti trikampiai – absoliuto ir sveikatos simbolis. Trikampis kvadrate – Dieviškjį ir žmogiškąjį, dangišką ir žemišką, dvasinį ir kūnišką. Trikampis apskritime -  trejybę viename. Du persikertantys trikampiai – Dieviškumą, ugnies ir vandens vienybę, dvasios pergalę prieš materiją.
Apverstas trikampis yra moteriškosios energijos simbolis (Šakti). Trikampis, viršūne nukreipta į viršų, išreiškia vyriškumo principą (Puruša), ugnį, dangaus jėgas ir yra Šivos simbolis.

Kvadratas.
Kvadratas – didžiosios dalies jantrų forma. Jis simbolizuoja žemės rutulio keturis taškus. Skaitmeninis ekvivalentas -  4. Ketvertas yra simbolis pasaulio, besiplečiantis keturiomis kryptimis, ir apjungtas horizontaliomis ir vertikaliomis priešingybių poromis, Kosmoso totalumo simbolis.
Ši figūra simbolizuoja stabilumą. Jo vibracijos: patikimumas, padorumas, ramybė. Kvadratas susijęs su tokiomis idėjomis kaip skaičius 4, absoliutumas, lygybė, paprastumas, tiesumas, vienodumas, tvarka, teisingumas, tiesa, išmintis, garbė, žemė. Tvarkos, darnos, pastovumo, statiškumo simbolis. Kvadratinė struktūra aprašo ir pagrindinės laiko koordinates: paros keturios dalys, keturi metų laikai, keturi amžiaus tarpsniai.
Kvadrato jungtys su apskritimu, trikampiu arba kryžiumi įgyja sąsajos, transformacijos arba ezoterinės globos reikšmę.

Rombas.
Aktyvumo simbolis. Plačiai naudojamas lietuvių tautinėse juostose ir turi daug prasmių: žemė, saulė, diena, moteris, ugnis, vainikas, šulinys (su pratęstomis kraštinėmis).

Apskritimas (Ratas).
Apskritimas – tai dvimatis šešėlis sferos, kuri visose kultūrose buvo laikoma Visatos išskirtinumo,  nedalomumo ir tobulumo vaizdu. Ratas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jis reiškia beribę erdvę, tobulybę ir amžiskumą bei yra Dievo simbolis.
Apskritimas yra pirma ir kartu pastoviai tobulėjanti gyvų organizmų patirties įgijimo foma. Ji yra su šviesa, kurio šaltinis Saulė.
Tai universali daugybė, Vienybė ir Baigiamasis veiksmas.  Tobulybė be pradžios ir pabaigos požymių. Apskritimas savimi apima visą kūriniją, Absoliutą, Santykį jo ilgio su jo diametru skaičiumi π, kuris yra vienas pagrindinių SG skaičių.
Geometrinės magijos sistemoje ratas yra viena iš pagrindinių figūrų nuo nepageidaujamų būtybių įsiskverbimo, t.t. įkūnija vientisumą, tvirtumą.
Ratas pristato ciklines jėgas, besiplečiančius ir susitraukiančius kosminius ritmus. Kosminis atitikmuo rato -  besiplečianti Visata, skaitmeninis jo atitikmuo yra nulis 0.   Ratas tarnauja būties ir nebūties formų simboliu. Dantė pragarą vaizdavo kaip požeminę prarają sūkurio (piltuvėlio) formos, kuri siaurėdama siekia patį žemės centrą, prarajos šlaitus juosia koncentrinės nuožulnės, devyni ratai. Sūkurių pavidalu pragarą vaizdavo musulmonai, senovės indai.
Karaliaus Artūro rūmuose buvo pastatytas apvalus stalas, aplink kurį susrinkdavo geriausi riteriai.
Pagal Kaukazo liaudies kosmogoninį įsivaizdavimą žemė yra apvalios formos; Jezus Kristus dvylikos apaštalų rate ruošia vakarienę, kurios metu praneša, kad vienas iš jo mokinių jį išduos. Rytinių slavų ritualinė duona (karavaj) apvalios formos.
Ratas taip pat yra ir dievybės Saulės simbolis. Saulės judėjimas ratu dar vaizduojamas išdėstytais ratu sakraliniais objektais tokiais kaip zodiako ženklai ar dieviškosios personalijos. Žemiškieji valdovai ratą rinkdavosi savo didybės ir valdžios emblema. Ratas ir kitos apvalios formos siejamas su moteriškumu.

Ovalas (apvalainis).
Simboliškai primena kiaušinius. Jis siejamas su gyvybės užuomazga, vaisingumu, tobulumu, sveikata ir grožiu; savo švelnia forma teikia saugumo jausmą. Ovalus pakabutis – moterų mėgstamas kaklo papuošalas.

Trapecija.
Savo vaizdu primena primityvų kirvį arba gyvulio galvą. Simbolizuoja auką (aukurą), taip pat daugiau ar mažiau tobulas idėjas, nenormalią situaciją.

Piramidė.
Prieštaravimų, kitur – stabilumo simbolis, mirties ir jėgos koncentracija. Megalitinėse kultūrose ir Europos folklore yra moteriškas Žemės simbolis, tačiau dažniausiai simbolizuoja ugnį. Piramidės kvadratinis pagrindas vaizduoja Žemę.

Kubas.
Ezoterinėmis ypatybėmis panašus į kvadratą, tik sudėtingesnis erdvinis kūnas. astrologinis bažnyčios pamatų arba kupolo įvaizdis.
Kubas atstovauja žemę. Jis stabilus, jo parindu yra kurta vakarietiška architektūra, druskos kristalai turi šią formą. Išlankstant kubą formuojama energetiškai stipri struktūra – kryžius.

Kūgis.
Sferinis apskritimo ir trikampio derinys, kartais laikomas dvasinio tobulėjimo ir materijos koncentracijos pirmavaizdžiu.

Spiralė (sraigtas).
Daugiaprasmis simbolis. Visatos evoliucijos schema. Augimo, evoliucijos forma, susijusi su aukso pjūviu, gyvatės (išminties ir amžinybės) simbolis. Kuriamųjų ir griaunamųjų jėgų (atmosferinių reiškinių) emblema. Potencijos ir jėgos įvaizdis. Dažnas ornamento elementas. Spiralė taip pat siejama su šokiu, būdingu laukinėms tautoms. Dinamiška spiralė gali būti išreikšta tiek grafinėmis kreivėmis, tiek erdvinėmis (kūgio) formomis, taip pat S raidės pavidalo piktograma ir sraigtine figūra erdvėje. Rytų šventyklose spiralės arba sraigto pavidalo bokštai ir kolonos įkūnijo prisikėlimo ir amžinybės idėją. Plačiai taikomos dailės kūriniuose.                                                  Apvali spiralė reiškia veikiančias kosmines jėgas – Visatos modelis.

Penkiakampė žvaigždė (pentograma).
Žmogaus (su ištiestomis rankomis ir kojomis) simbolis. Penkių žemynų emblema, penkių stichijų (šviesos, oro, vėjo, vandens, ugnies) ir penkių Kristaus žaizdų simbolis. Į viršų nukreipta smailėjanti žvaigždės forma reiškia baltąją magiją, į apačią – juodąją. Tokia žvaigždė dar vadinama raganos pėda. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose apversta žvaigždė vadinama laumės kryžiumi. Kaip valstybės simbolis pentograma (balta, raudona, žalia, mėlyna, geltona, ruda arba juoda) yra 47 šalių vėliavose bei herbuose.
Penkiakampė žvaigždė su ašine simetrija būdinga kai kurių augalų lapų ir žiedų formoms.

Šešiakampis

Taisyklingas šešiakampis, heksagrama – simbolis gausos, grožio, harmonijos, laisvės, santuokos, meilės, gailestingumo, malonumo, taikos, abipusiškumo, simetrijos. Tokia pati mistinė simbolika ir skaičiaus 6. Heksagrama tai ir žmogaus vaizdas (dvi rankos, dvi kojos, galva ir kūnas) Šešių kampų buvimas ir pati forma, artima ratui, leidžia šešiakampį sulyginti su idėja energijos ir taikos, ramybės, o taip pat Saulės. Dovydo žvaigždė yra ezoterinis simbolis galingos energetinės jėgos. Šiašakampė namo forma yra jo patikimumo ir stabilumo ženklas. Vyriškumo ir moteriškumo susiliejimo, dvasios ir intelekto simbolis.

Kryžius.
Kryžius simbolizuoja žmonijos istorijoje aukščiausias sakralines vertybes. Tai ritualinis ženklas. Vaizduojamas kaip dvi susikertančios linijos, kryžius nuo seno tarnauja religiniu, apsauginiu simoliu beveik kiekvienoje religijoje. Skirtingai nuo apskritimo ir kvadrato, kurių pagrindinė idėja išorinio ir vidinio pasaulių atskirimas, kryžius pažymi centro idėją ir pagrindinių krypčių, vedančių nuo centro. Jis yra ir keturių elementų simbolis: oro, žemės, vandens ir ugnies. Bet pirmiausia – jis Kristaus simbolis. Ezoterinis kryžius, iš kurio išeina auksiniai šviesos spinduliai, tarnauja žmogaus energetinio lauko valymui.
Kryžius yra Pasaulio Medžio geometrinis variantas. Jis universalus gyvenimo ir mirties simbolis. Daugelio tautų kultūrose jis simbolizuoja gyvenimą, vaisingumą, nemirtingumą, dvasios ir materijos vienybę, vyriškąjį aktyvų pradą, sėkmės ir gerovės idėją. Kryžiaus simbolis sapnuose rodo į jo gerąsias savybes.
Kartu kryžius simbolizuoja kančią ir mirtį, jis pats – mirties, kankinimo įrankį, aistas, kančias ir siaubus. Pagrindinė mifologema (tam tikras prasmių sociacijų raizginys), susijusi su mirtimi ant kryžiaus, pažymi jo sakrališkumą. Žmogus, kabėdamas ant kryžiaus su išskleistom rankom miršta, kad per kryžiaus kančias ir kryžiaus mirtį atgimtų naujam, amžinam gyvenimui.
Kryžiaus ornamentą tautos naudojo kaip apsaugą. Kryžius yra atleidimas ir tiesa, geradarys ir pasaulis, apkabinantys viens kitą.

Svastika (kampuotasis kryžius).
Dinamiškas saulės rato, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio, sėkmės ženklas. Senovės Rytuose – derlingumo, saulės ir žaibo simbolis. Kai kur žymėjo metų laikus ir pasaulio šalis. Geležies amžiuje svastika buvo aukščiausios valdžios simbolis. Jos motyvų randama beveik visose senose kultūrose (katakombose ir kt.): etruskų, keltų, germanų, anglosaksų kraštuose, Centrinėje Azijoje ir ikikolumbinėje Amerikoje. Neaptikta tik semitų kraštuose. Svastikos motyvai būdingi lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime, šviesa ir gėriu. Svastika esti dviejų rūšių: su judesiu į dešinę ir į kairę. Pasitaiko su trimis ir šešiomis, su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis bei pusinės (pvz., tautinėje juostoje).

Monograma (vardaženklis).
Ji aiškaus geometrinio vaizdo neturi, tačiau kaip dekoratyvinis elementas dažnai matoma herbuose, kartušuose, emblemose ir suvenyruose. Kartais monograma, sudaryta iš vienos ar kelių pirmųjų vardo ir pavardės raidžių, traktuojama kaip signatūra (paveikslo arba gobeleno kampe, vazos dugne ir pan.). Kai kada derinama su datą žyminčiais skaitmenimis. Kai kurios monogramos (bažnyčių, cechų, organizacijų ir kt.) yra įgijusios simbolinę ir informacinę prasmę, puošia antkapius, pastatus, liturginius reikmenis, asmeninius daiktus. Kartais monograma puošiama dekoratyviniais elementais, ornamentais.

Tetraedras 
Tetraedras yra susijęs su ugnimi – alcheminis ugnies trikampis. Trys viršutiniai trikampiai yra saulės ugnis, vulkaninė ugnis ir žvaigždžių ugnis. Pagrindo trikampis, dažniausiai paslėptas apačioje – pirmapradė šiluma.Viršutiniai trikampiai susiję su trimis savybėmis: Avino, Šaulio ir Liūto.
Tetraedras yra bendra pasaulio sutvėrimo koncepcija. Kiekvienas elementas ir kiekviena vertikalė neatskiriamai sujungti vieni su kitais ir liudija apie skirtumų tarp ugnies ir vandens, oro ir žemės vienybę. Nė vienas elementas nėra svarbesnis, jie subalansuoja vienas kitą ir sukuria labai patvarią struktūrą.
Žvaigždžių tetraedras – nuostabi geometrinė realija, padedanti suvokti daugelį šventų tiesų. Ir vaizduojamas kaip du sujungti tetraedrai, tapę vienu.
Vienas iš tetraedrų simbolizuoja dangų ir juda žemyn, kitas, tuo tarpu, simbolizuoja žemę ir juda į viršų. Kai jie pavirsta į žvaigždžių tetraedrą, gaunasi oktaedras, širdies simbolis. Dangus ir žemė susijungia, kad suformuotų širdį. Kiekvienas mūsų – žvaigždžių tetraedras, dangaus ir žemės kombinacija.
Ši forma yra galinga apsauginė struktūra. Aštrūs galai generuoja nukreiptą išilgai smaigalio spinduliavimą, kuris sukuria apsauginį lauką. Rusijoje, norėdami apsaugoti namus nuo pikto, slenkstyje įstatydavo adatą smaigaliu į viršų.

Oktaedras 
Oktaedras atstovauja orą. Jis turi 8 plokštumas, 6 vertikales ir 12 kraštų, kurie atitinka Zodiako ženklus.
Tai keturmatis realybės lygis. Ankstyvieji krikščionys ši lygį vadino Debesimis. Esantys šiame lygmeny gali skristi. Čia veikia energinis šaltinis. Esantys šiame lygmeny turi stipresnį ryšį su Dievu nei trimačio lygmens gyventojai.
Oktaedro simetrija dažnai naudojama ritualuose valant negatyvias vibracijas. Taip pat jo pagalba mes mokomės atpažinti jausmus.

Ikosoedras 
Ikosoedras atstovauja vandenį ir susijęs su 5 Pasaulio sukūrimo elementais. Gamtoje tokia simetrijos rūšis pasitaiko labai retai. Paprastai ji būna virusuose ir radioliarijose (radioliãrijos [lot. radiolus – spindulėlis], spinduliuočiai – sarkodiniai pirmuonys Radiolaria, gyvena jūrose). Viena iš priežasčių reto tokios simetrijos buvimo yra ta, kad kuriant pasaulį aukštesnieji elementai skaidosi į žemesniuosius.
Indiškoji tradicija ikosoedra susieja su Puruša, kuris yra Brachmos sėkla, o taip pat su žemėlapiu arba planu Visatos. Pagal senovines įžvalgas, pasaulis turi žmogaus kūno formą.

Dodekaedras
Ši figūra susijusi su dvasia. Dvylika plokštumų simbolizuoja Zodiako ženklus. Ši figūra kelia didelį metafizinį susidomėjimą. Ją galima stebėti kaip ir kristabus bei brangakmenius. Tai lyg stebėti paties gyvenimo paslaptį.
Dodekaedras demonstruoja idealizuotą Dieviškosios minties, valios ir idėjos formą. Kai kurie mistikai jį laiko realybės mechanizmo pakeitimo priemone.